Šiandien padariau tai, ką jau senai reikėjo padaryt, bet ko nepadariau dėl man vienam žinomų priežasčių. Pažiūrėjau Danny The Dog. Iki šiandien jau buvau nurašęs scenarijaus autorių Luc’ą Besson’ą, tačiau pamačiau, kad jis toli gražu dar ne beviltiškai nupopsėjęs. Jet Li pirmam plane su savo menais tikrai nemaišo ir vietomis net labai gražiai įsipaišo.

O man pačiam, kaip dideliam muzikos mylėtojui, pagrindinį vaidmenį atliko Massive Attack soundtrack’as, kurį turėjau jau gana senai, bet be vaizdo jis buvo ganėtinai nykus. Žiūrint filmą tas nykumas dingsta ir nebegrįžta. Dar nemačiusiems filmo: Jet Li vaidinamas Danny buvo augintas kaip šuo nuo pat mažens vietinio mafuko, kuris jį, dėl rytų kovos menų mokėjimo, naudojo reketavimui ir nelegalioms kovoms. Bet kartą, atsitikus kito mafuko suplanuotai autoavarijai, Danny pabėga pradėti naujo gyvenimo. Plačiau apie filmą imdb.com.

No related posts.