Atsikėlę ankstų rytą nušuoliavom pusryčiaut. Sveikata vis dar nesitaisė, bet kadangi orelis iš ryto buvo vėsokas (+30), tai nuotaika nebuvo bjauri ir nusprendžiau, kad turiu greitu laiku pasveikti. Iš karto po pusryčių ėjom pasivaikščiot po sodą ir pafotografuot visokių egzotiškų augalų. Beje, pusryčių metu aptikau du labai gerus patiekalus – vietoje kepamas omletas su tavo pasirinktais priedais buvo nežmoniškai skanus ir to paties šefo povaro kepami saldūs blynai su šokolado padažu (šituos pastoviai kartojau).

Visą dieną turėjom laisvą, be jokių ekskursijų, taigi bandėm sugalvoti, ką veiksim ir kur važiuosim. Iš pradžių sugalvojom tiesiog apsistoti pliaže, o aš pats vėlgi neišlindau iš vandens. Mano mergaitė atrado nuostabų dalyką – water gym. Aš atradau water volleyball. Taip besidžiaugdami atradimais (aš dar atradau neaiškios kilmės balandį, pupų, žirnių, pukių ir t.t.) su kolegom iš Lietuvos nutarėm po pietų važiuoti į Hurgadą, nes tai vienintelė tinkama diena ir pripirkti lauktuvių.

Kol gulėjom palei jūrą, dar kelis kartus pro šalį praėjo Dima, vis pasiteiraudamas ar viskas ok. Kai oro temperatūra pakilo iki kokių +35 ar +40, nusprendėm, kad geriau gulėti prie baseino, nes jame buvo gan šaltas vanduo, kuris man tuo metu visiškai tiko. Toliau ilsėjomės tikra ta žodžio prasme. Man teko stebėti vieno prigėrusio latvio pasirodymą. Pats latvis nespinduliavo intelektu, visus vietinius siuntinėjo ant trijų raidžių, žemino ir t.t., o bet tačiau vietiniai visiškai to nesureikšmino, nes latviškai nesuprato ir pastoviai jam šypsojosi, kas ji dar labiau erzino. Be to, latvis labai norėjo pavaidinti prieš naują savo pažįstamą, taip pat latvę. Vaizdelis buvo toks: narsuolis vaidindamas very important person, užsisakė daug alaus ir krevečių. Faktas, kad krevetėms paruošti reikalingas laikas, bet jis to nesuprato, todėl kas kelios minutės vis pašaukdavo barmeną ir klausdavo kur krevetės. Kai jam pagaliau pasakė, kad krevetės paruoštos ir laukia jo bare, jis pradėjo kelt skandalą, kad nori valgyti prie baseino. Po ilgų diskusijų jam buvo sudaryta tokia proga. Čia latvį greičiausiai paveikė karštis ir alus, todėl ans išmaukęs ir suvalgęs viską, užsisakė šampano sau ir savo naujai draugei. Draugė matėsi nė gramo nestresavo dėl kolegos būklės ir naudojosi proga. Barmenas atnešė šampano ir iš karto paprašė susimokėti, nes greičiausiai įtarė, jog latviui po kelių taurių bus neįmanoma to padaryti. Į latvio klausimą kiek jam mokėti, barmenas pasakė triženklę sumą JAV doleriais, po ko latvis neįtikėtinai greit prablaivėjo. Tačiau jo smegenėlės vis dar jautėsi very important, todėl garsiai užbliovė, kad jis šito neužsisakinėjo ir liepė nešt atgal. Barmenas vėlgi per daug nestresuodamas viską išnešė, o latviui reikėjo kažkaip užpildyti spragą, todėl paprašė meniu ir išsirinko putojančio vyno bonką už dviženklę sumą, kaip kompensaciją, kad negali sau leisti prabangos. Įdomiausiai, kad jis visiškai nesuko sau makufelio dėl to, jog niekas jo latvių kalbos nesuprato.

Po pietų susiruošėm į Hurgadą. Norėjom grįžti iki 19 val., kol nesutemę. Išėję iš viešbučio buvom apsupti taksistų ir kitokių vežėjų, tačiau nusprendę buvo važiuoti tik su taksi ir tik už 3$ nuo visos kompanijos (su mikriukais nerekomendavo važinėtis). Ilgai laukt vairuotojo sutiksiančio vežti už tokią sumą nereikėjo. Aišku iš pradžių laužosi, sako kokie 5$, tada neva sutinka už 3$, bet greit pasitaiso – nuo kiekvieno. Ir kai pakartoji n-tąjį kartą, kad 3$ bus už visus ir ne kitaip, sutinka ir nuveža į tašką – prie Makdonaldo restorano. Atstumas apie 15 km nuo mūsų viešbučio. Na ir prasidėjo.

Triukšmas, dulkės, pypsenimai, rėkavimai, kvietimas užeiti ir daug šiukšlių beigi savotiškas egiptietiškas senovinis jaukumas apsireiškė vienoje vietoje. Iš karto pajamėm raudonos arbatos kelis maišelius, kainos neprismenu, bet tikrai nebrangiai. Toliau ieškojom kaljanų ir skarelių. Kainas kelionių agentūros atstovas daug maž buvo pasakęs, nežinojom tik kiek nusiderėt už tabaką. Na ir užsirovėm ant vieno atkaklaus pardavėjo, kuris nusprendė mūsų tuščiomis neišleisti. Aišku viskas jau įprastai – brangūs sveteliai, labadiena, iš kur esat?, o iš Lietuvos! labadiena dar kartą, užeikit arbatos, šaltos karštos, vaišinu, jei neužeisit – įsižeisiu ir t.t. Užėjom, tada išsiklausinėjo ko ieškom ir aišku pradėjo siūlyt.

Apie kainas pardavėjas nebuvo linkęs atviraut iš karto. Pirma išsirinkit kas patinka, o tada kalbėsim apie kainą. Mūsų gi įprotis pirma klaust kainos, o tik tada rinktis ten pirmavo. Mes taip įkyriai jo klausinėjom kainų, kaip jis įkyriai mums kišo savo prekes. Mano mergaitei vienu momentu net kantrybė trūko ir žadėjo pasiųsti pardavėją. Tačiau aš supratau, kad kaina gali būti tokia kokią išsiderėsiu. Taip stebuklingai daugelio dalių išraižytas kaljanas nuo 250$ pardavėjo užsiprašytų pradėjo kainuoti 25$ mano suderėtus. Su visais pribombasais. Kolegos tuo metu sėkmingai mėgavosi kaljano dūmais ir arbata, o aš toliau derėjausi. Antrą kaljaną (tiesa, kiek didesnį) irgi nusiderėjom iki tokios pačios sumos. Atėjo laikas tabakui ir čia pasimečiau, nes nežinojau ant kiek jis užsikėlęs jo kainą. Jei teisingai pamenu, sumokėjau po 25 – 30 litų už didelę pakuotę. Taip ir nesužinojau ar išsidūriau, ar ne. Skarelės tradiciškai po 10 – 15 vietinių svarų. Po kokios valandos derybų išėjom pilnais maišais ir patraukėm į suvenyrų parduotuvę. Sklido gandas, kad tose krautuvėlėse, kur kainos surašytos, jos yra fiksuotos ir nusiderėti neįmanoma. Nepatikėjau ir buvau teisus.

Pardavėjas buvo visiška priešingybė kaljanų pardavėjui. Ramus, kaip belgas, davolnas visas. Prisipirkom visokių vėjų, tai pusę tiek dar dovanų pridėjo. Vis per mano mergaitės grožį. Visas kainas nusimušėm tiek, kiek mums reikėjo. Net už nusifotografavimą neprašė pinigų, kas išvis nustebino, o išeinant davė vizitines, mol papasakosit draugams ir jie čia ateis. Jaja. Nors jei kam reik – sakykit.

Pabandėm susistabdyt taksi. Pasirodonet nereik stabdyt, patys sustoja ir paklausia ar reik kur nors. Su vienu tokiu vėl suderėjom sumą ir įsėdom. Apie Hurgados kelius: kažkas panašaus kaip pas mumi magistralės, viena puse dvi juostos. Spėkite kelias juostas jie pasidaro patys? Ramiai keturias. Ir nesvarbu, kad kas keli km ar dažniau yra gulintys policininkai. Spėkite kokiu greičiu jie sugeba lakstyt tom keturiom juostom vietoj dvieju, nuolat pypsėdami vieni kitiems, lenkdami ir šiaip visaip kaip trukdydami bei nesilaikydami jokių taisyklių? Atsakymas nuotraukoj.

Spėkite, kiek pas juos matėm autoįvykių per visą mūsų viešnagės laiką? Apskritą nulį. Kaip tai įmanoma tokiom sąlygom, kokiom važinėja jie – nesuvokiama. Dar mūsų atstovas juokavo, kad ten su transportu mistika, visi laikosi vienos taisyklės: “Važiuoju kaip noriu”. Sostinėje yra berods 5 šviesoforai ir tik 1 veikiantis. Mieste su keliolika milijonų gyventojų. Žodžiu sėdėjau taksi ir bandžiau išlikti ramus, skambant jų vietinės reikšmės muzikai (beje, jie nieko kito neklauso, kaip tik savo atlikėjų dainuojamų dainų su liaudiškais motyvais – bandžiau įsivaizduot, kaip atrodytų, jei lietuviai visur ir visada klausytų tik liaudies dainų).

Grįžę iš karto puolėm prie vakarienės, visą dieną nieko apart vandens neragavau. Vėlgi nerealaus skonio maistas. Vakare buvo anonsuojamas vietinių pasirodymas, kurio metu buvo šokamas jų tarpe populiarus šokis su sijonais ir dar bala žino kuom. Žodžiu šokėjas pastoviai sukasi į vieną pusę ir iš savo aprangos išlaužia įvairias figūras. Tai tęsiasi kelias ar keliolika minučių, o po to jis ramiai nesvirduliuodamas nueina. Na kai tai darė suaugęs vyras tai dar dar, bet kai į sceną išėjo dar visai jauniklis, patapo įdomu. O tas visiškai spakainiai pasisukiojo, sugebėjo besisukdamas nuo žemės paimti sausainį, supakuoti nacionalinę vėliavą ir dar visokių fintų padaryti. Vat kas nesužavėjo, tai pilvo šokis, nes… na negražu taip sakyti, bet ne pati gražiausia Egipto moteris ten jį šoko.

Toliau jau nebenaktinėjom, juolabiau, kad ryte buvom suplanavę išplaukti prie koralinių rifų panardyt. Ir nors buvome nusivežę kompą su Lost serialu, kurį žiūrėdavom naktim terasoj begerdami žalias devynerias su kola, nesusilaikiau pachekinti, ką rodo telikas. Rodė Lost arabiškai.

Related posts:

1. Egiptas (antra diena #1)
2. Egiptas (antra diena #2)
3. Egiptas (pirma diena)