Kovo mėnesio geriausia juosta – Appleseed sagos tęsinys Ex Machina. Tai yra ne tik dėl to, kad esu pamišęs dėl anime ir visokių sci-fi filmų, bet ir dėl to, kad jame viskas padaryta tobulai gražiai. Žiūrint per daugiakanalę garso sistemą įspūdis dar padidėja. Klausimas: ar kada nors kinoteatruose pradės rodyti pilnametražius anime filmus? Nes pamenu dar iš studijų laikų, Lietuvos kinoteatre veikusioje salėje 88 vyko savaitinis anime filmų festivalis. Tuomet jau spjoviau į visas paskaitas ir nuo ryto iki vakaro su bendraminčiais praleidom žiūrėdami anime perlus. (10/10)

Fearless – režisieriaus Ronny Yu filmas su Jet Li pagrindiniam vaidmeny. Istorinė kovos menų drama, pasakojanti apie kovos menų meistrą Huo Yuanjia (1869-1910). Filmą palankiai sutiko tiek kritikai, tiek žiūrovai. Man irgi tai vienas geriausių filmų su Jet Li, kovų scenos įspūdingos. (9/10)

Atonement – drama, šiek tiek romantinė, šiek tiek karinė, šiais metais laimėjo Oskarą už muzikinį takelį. Pasakojama apie tai, kaip rodos nekaltas melas vaikystėje sugriauna daugelio gyvenimus. Filmas, kurį pažiūrėt tikrai verta ir dėl kelių nuostabiai nufilmuotų scenų. Pati filmo muzika man primena MirrorMask garso takelį. (8/10)

The Mist – paslaptingas rūkas atslenka į miestelį nuo kalnų, o tame rūke kažkas negero. Tas kažkas negero daro kai ką negero su visais gyvais padarais. Grupelė žmonių, užsidaro prekybos centre ir bando sugalvoti kas vyksta bei ką daryti toliau. Puikiai ekranizuota S. Kingo novelė. Šioje juostoje ne tiek daug siaubo, kiek atskleidžiama žmogaus reakcija ekstremalioje situacijoje, kuomet pasireiškia tam tikri instinktai, kuomet prasideda panika ir žmogus arba pasiduoda, arba kovoja iki pabaigos. (8/10)

In the Valley of Elah – garsių filmų (įskaitant ir Crash) režisieriaus Paul Haggis dar vienas kokybiškas darbas. Ne toks sukrečiantis, kaip Crash, bet pažiūrėjus filmą apie tai, kaip JAV kareivėliai “smaginasi” artimuosiuose rytuose ir kokie jie iš ten grįžta, nori nenori susimąstai apie tai, kad karuose žmonės miršta ne tik fiziškai. (8/10)

Dan in Real Life – šaunus ir kitoks nei įprasta filmas su mano mėgstamu aktorium Steve Carell. Aišku, jei būtų vaidinusi visa liaudis iš Anchorman, tai būtų geriausias mėnesio filmas. Alia kurį nors ramų sekmadienio vakarą pažiūrėt labai rekomenduoju. (8/10)

The Water Horse: Legend of the Deep – puikus filmas-pasaka šeimai apie berniuką, kuris antro pasaulinio karo metais Škotijoje rado didžiulį kiaušinį, o iš jo išsirito ar išsilukšteno šis bei tas, kuris pavadinime įvardintas Water Horse. Jei esi skaitęs apie Lochneso pabaisą, verta pažiūrėt ir kaip jis atrodytų realiai. (7/10)

Eastern Promises – nepasirodė toks geras, kaip apie jį esu skaitęs atsiliepimuose, nors vaidina ir mano mėgstamas aktorius Vincent Cassel. Filmas pasakoja apie rusų emigrantus Londone, rusų mafiją ir jos negražius darbelius. Buvo nominuotas oskarui. Na o aš asmeniškai tikėjausi galbūt rimtesnio ir piktesnio filmo, nors ir šiame netrūko “gražių” vaizdų. (7/10)

Beowulf – dar vienas filmas, kuris lyg tai atrodytų šedevras, bet tuo pačiu ir kažko jam trūksta. Galbūt scenarijus man pasirodė silpnokas, tačiau įvertinus tai, kad čia 3D filmas, režisierius R. Zemeckis, o vaidina garsiausių aktorių plejada bei puikus garso takelis – rezultate gaunamas nuostabus vizualinis reginys. (7/10)

Jumper – filmas nesusipratimas, kuriame apart efektų daugiau nieko ir nemačiau. (2/10)

Aliens vs Predator – Requiem – dar vienas nesusipratimas. Nesuprantu, kokia prasmė gaminti visus tuos beverčius tęsinius, jei filmo pabaigoje (jei jos sulauki) nebeprisimeni, kas buvo pradžioje? (1/10)

Hellphone – prancūzų pamokėlė apie tai, kokių filmų nereikia gaminti. Toks jausmas, kad po penkių minučių filmavimo buvo pamestas scenarijus ir visi viską darė taip, kaip sugalvojo. Bardakas. (1/10)

Balandį įtariu bus tik keli filmukai, nes užvaldė mumi Prison Break – buvau iš tų, kurie tik atsisiuntė, supakavo ir padėjo neribotam laikui. Tas laikas atėjo, taigi po kelias serijas žiūrim kaip rutuliojasi veiksmas.

No related posts.