Įrašo vizualizacija – pirmo kalendorinio pavasario vakaro vaizdelis pro mano langą per mobiliako fotokamerytę. Toks skraidantis vaizdelis, nes radau a la naktinio fotografavimo funkciją.

Nemuzikinis pilietinis reikalas. Iki kovo 14 dienos vyksta elektroninis Lietuvos gyventojų surašymas ir kadangi pareiga tėvynei šaukia bei labai smalsu kiek mūsų čia beliko, siūlau tai padaryti ir tau – nueik į surašymo puslapį, užpildyk duomenis už save bei visus namiškius ir būsi suskaičiuotas.

Pasipiktinimas. Nors tai buvo senai, bet vis tiek – ŠMC shame on you, kad negalėjot normaliai suorganizuot Alva Noto pasirodymo ir visų norėjusių jį pamatyti patekimo į tą pasirodymą. Arba salę reikėjo imti didesnę, arba įvertinti žvaigždutės spindesį eksperimentės muzikos scenoje ir apmokestinti renginį bent jau simboliškai – būtų prasifiltravę nesusipratėliai, atėję, patekę ir po pusvalandžio išėję, nes nepagavo kampo kas ten vyksta. O siūlymas važiuoti į Kauną ir ten viską pažiūrėti buvo mažų mažiausiai juokingas. Iš to strioko net netyčia ir apskritai pirmą kartą gyvenime nusipirkau nealkoholinio alaus, ko pasekoje iš manęs visi smagiai pasijuokė.

Muzika. Po to karto, kai pristačiau IJO įkurtą leidyklą Blikmuzik, joje buvo išleisti du puikūs darbai. Abu juos, tiek fiziniu, tiek skaitmeniniu formatu gali įsigyti leidyklos Bandcamp puslapyje – IJO Easy Listener ir Noythe Sailing Wackwards.

[BLIK 003] Noythe – Early

Filmai ir serialai. Praėjo Oskarai ir Bafta, beveik viskas buvo savo vietose. Man užkliuvo Toy Story 3 apdovanojimai, aišku ne specas aš, bet vis tiek nesupratau kodėl būtent tas animacinis filmas ir kodėl nebuvo daugiau pretendentų, taip pat kuom ypatinga šio filmo daina gavusi apdovanojimą? O dėl Bafta apdovanojimų, tai panašiai kaip ir Oskarai, tik gal King’s Speech daugiau visko nuskynė.

Kalbant apie žiūrimus serialus – labai lengvas ir smagus naujas atradimas Human Target. Rekomenduoju tiems, kam patinka visokie šaudo/gaudo dalykėliai. Labai gerai susižiūrėjo Defying Gravity, kuris greičiausiai kūrėjams neatsipirko ir buvo nutrauktas jo filmavimas, tačiau tai tikrai dėmesio vertas serialas tiems, kam patinka kosminės dramos. Nesenai pažiūrėjau pirmą seriją The Cape, bet deja, jo prasti reitingai byloja tiesą. Savo eilės dar laukia senas geras Lexx, labai išgirtas ir Bafta televizinį apdovanojimą pernai gavęs Misfits bei dar viena mokslinės fantastikos 8-ių dalių drama Outcasts, kurios reitingai kažkodėl neblizga, o man labai rūpi išsiaiškinti kodėl.

Techologijos. Džiūgauja iPod’ų savininkai, kurie norėjo lentynų su įmontuotais garsiakalbiais ir neturėjo kur dėti ~2000lt – vokiečių kompanija Finite Elemente pristatė savo gaminį Hohrizontal 51. Tai lentyna kartu su dock’u iPodui ir garsiakalbiais. Turiu pripažinti, atrodo gan įdomiai, be to, galima prijungti ne tik iPod’ą, bet ir kitus grotuvus, telefonus ar pan., taip pat galima pasirinkti apdailą. Kyla tik klausimas, kiek gražiai lentyna atgroja už tokią sumą.

Šiandien trumpai – pradžiai apie serialus. Dexter pasibaigė, bent jau penktasis sezonas. Kiek teko skaityt, aktorius ir prodiuseris viename Michael C. Hall išsigydė savo ligą ir bus 6 sezonas kitų metų rugsėjį. Be to, niekas nepaminėjo, kad tai bus finalas, vadinasi galima tikėtis ir 7-ojo. Californication 4-tas sezonas startuoja jau nuo 2011 sausio n-tosios dienos. Šiuo metu internete jau skraido pirmos dvi pre-air serijos. Walking Dead – serialas, pastatytas pagal komiksą apie zombius. labai trumpas pirmasis sezonas (6 serijos) jau pasibaigė, antrasis netrukus bus filmuojamas su dvigubai, o gal ten trigubai didesniu serijų kiekiu. Ilgai laukęs pagaliau pradėjau žiūrėti House M.D. – šiuo metu pas mumi prasidėjo 6-as sezonas, greit pasivysim naujausią 7-tą sezoną. Mano nuomone, visai toks žiūrimas reikalas, juolab prisikviečia gerų ir garsių aktorių.

Užtemimas – gruodžio 21 d., anksti ryte mūsų laiku įvyko visiškas mėnulio užtemimas, bet toks, koks paskutinį kartą buvo užfiksuotas 1638 metais. Išskirtinis jis tuom, kad sutapo su Žiemos saulėgrįža, kuomet saulė pasiekia minimalų aukšti zenite. Nuotraukų su šiais dviem gamtiniais reiškiniais gali pažiūrėti Boston.com The Big Picture įraše.

Audio. Tas daiktas nuotraukoje aukščiau ir prie kurio yra prijungtas naujausias iPod Shuffle yra ne kas kita, kaip keramikinis garsiakalbis. Šis, nepabijokim pavadinti, meno kūrinys yra pagamintas iš ~1mm storio keramikinės medžiagos. Norėčiau pasiklausyti, kaip jis skamba gyvai ir tuomet porą tokių pasikabinti ant sienos.

Man šiuo metu ND-S1 yra tik kaip iPod dock’as, nes keitiklis nereikalingas (būtų reikalingas, jei kompe nebūtų skaitmeninių išėjimų). Patys ONKYO deklaruoja, kad šis mažylis labai puikiai susikalba su stereo stiprintuvu A-5VL – iš tikrųjų taip ir yra, o priežastis ta pati, dėl kurios aš ir pasirinkau tą stiprintuvą – dėka integruoto DAC (skaitmeninio analoginio keitiklio) nereikia prie ND-S1 nieko papildomo jungti, dingsta poreikis dar vienai dėžutei – išoriniam DAC. Ką ND-S1 turi iš galinės pusės:

Pirmasis išėjimas skirtas bendram nuotoliniam ONKYO įrenginių valdymui (RI). Kaip ir daugelis gamintojų, taip ir šis suteikia galimybę valdyti visus aparatus su vienu nuotolinio valdymo pulteliu. Išbandžiau su stiprintuvo pulteliu – viskas veikia. Aišku, prie ND-S1 yra pridėtas ir atskiras pultelis, kurio visiškai pakanka išjungti aparatėlį. Toliau du skaitmeniniai išėjimai – TOSLINK ir COAX. Mano sistemoje šis aparatas pajungtas per TOSLINK, nes COAX jau buvo užimtas. Naudojau ONKYO pridėtą laidelį, tokį plonytį ir trumpą, bet turiu nuomonę, kad skaitmeniniam signalui nesvarbu laido storis (fizikai, pataisykit jei klystu). Toliau – USB jungtis, skirta dviem veiksmams: iPod sinchronizavimui su iTunes bei muzikos klausymui iš kompiuterio (jei įrenginys naudojamas kaip USB – S/P DIF keitiklis). Paskutinis lizdas skirtas įrenginio maitinimui.

Visas įrenginio korpusas pagamintas iš plastiko, išskyrus patį priekį (ten kur kompanijos logotipas) – jis iš aliuminio. Galbūt, jei viskas būtų iš metalo, tuomet aparatas rankoje jaustųsi solidžiau, bet kadangi jo vieta lentynoje, tai aš nekreipiu į tai dėmesio. Po logotipu įmontuotas distancinio valdymo sensorius. Visas kitas valdymas išdėliotas viršuje – įjungimo/išjungimo mygtukas ir trys mygtukai skirti grojimui iš iPod, PC bei sinchronizavimui su iTunes. Vieta, skirta iPod’ui uždengiama slenkančiu dangteliu. Dar vienas smagus dalykas – gali naudoti savo iPod’ui skirtą dock’o jungties įdėklą, kuris būna parduodamas kartu su iPod’u.

Tiek apie visokius aparatus – iš jų nebus maksimalios naudos, jei muzika nebus maksimaliai kokybiška. Aišku, galima klausytis kokybiškai suspaustų MP3 kūrinių, tačiau galima klausyti ir nesuspaustos (ar suspaustos nepraradus kokybės) lossless muzikos. Vienas iš populiariausių formatų – FLAC. Mano žiniomis (vėlgi, pataisykit jei klystu), iPod grotuvai nedraugauja su FLAC formatu. Tai ką daryti, jei nori, kad ND-S1 atstotų CD grotuvą ir galėtum klausytis daugiau nei vieną CD neatidarinėjant grotuvo stalčiuko? Atsakymas paprastas – konvertuoti turimus FLAC failus, kompaktinius diskus į ALAC formatą (Apple sukurtas lossless muzikos formatas) ir turėti vietos tiem failams susidėti. Vietos jie užima ir net šiek tiek daugiau nei FLAC, bet po konvertavimo pastarasis tampa kaip ir nebereikalingas, nes jei klausai muzikos per Foobar2000 grotuvą, tai jis puikiai susidoroja ir su ALAC formatu (įdiegus papildomą įskiepį). Kadangi ND-S1 turiu gan nesenai – kol kas esu bandymų lygyje ir manau kitame įraše papasakosiu, kaip konvertuoti FLAC į ALAC naudojant tik Foobar2000 grotuvą.

Gali kilti dar vienas klausimas – kam kišti į iPod’ą lossless muziką, jei jis pats turi integruotą skaitmeninį/analoginį keitiklį (DAC) ir muzikos skambesys yra pakeičiamas dar prieš jai pasiekiant grotuvo išėjimus? Atsakymas paprastas – ND-S1 yra vienas iš nedaugelio transportų rinkoje, kuris sugeba apeiti  iPod’e integruotą DAC ir pasiima jokių keitiklių nepaliestą muziką. Viena sąlyga: grotuve turi būti išjungtas ekvalaizeris, nes iPod’e jis suveikia dar prieš muzikai pasiekiant keitiklį.

Šiuo metu ND-S1 media transportą naudoju pagrinde tik naktim, nes man, daug metų muziką klausančiam per kompiuterį, naktį nebegirdėti jokių aušintuvų ir kitų ūžiančių detalių yra kažkas nuostabaus. Šis aparatas tuom ir ypatingas, nes jame nėra jokių judančių detalių, vadinasi rezultate girdi tik tyrą ir be jokių trukdžių skambančią muziką.

Šaltinis. Nesu aš audiofilas, tačiau noriu mėgautis gražiu skambesiu, o ir už lango XXI amžius – norėdamas turėti mažiau įvairių dėžių nusprendžiau, kad pagrindinis audio šaltinis bus kompiuteris. Buvo minčių, kad su laiku reikia įsigyti ir normalų CD grotuvą (vis dėl to kompaktų kažkiek dar turiu), tačiau jam skirtas žemiausias prioritetas. Šiuo metu CD grotuvą puikiai pakeičia kitas įrenginys, apie kurį parašysiu antroje dalyje. Žodžiu, nusprendžiau, kad garso šaltinis bus kompiuteris, todėl pradėjau ieškoti jam dėžės, kuri vizualiai nesiskirtų nuo kitų audio sistemos komponentų. Taip atradau HTPC – realiai tai paprasčiausias kompiuteris, tik šiek tiek dailiau atrodanti dėžė, LCD ekranas ir distancinis valdymas visam kam. LCD ir programinė įranga pateikiama iš Soundgraph kompanijos. Su programine įranga viskas būtų ok, jei ne esantys dar geresni variantai. Esmė buvo sugalvoti, kaip paties kompo plokščių nepaliestą audio signalą prastumti iki stiprintuvo. Pasirodė gan paprastas dalykas – padoriai grojantis grotuvas Foobar2000 (net minčių nėra grįžti prie Winamp) + WASAPI priedas. Apie WASAPI plačiau skaityk čia, o jei trumpai – grotuve paspaudi Play ir garsas apeidamas operacinės sistemos (čiuo atveju Win7) garso mikšerį per skaitmeninį kabelį nukeliauja į stiprintuvą. Beje, distancinis valdymas puikiai susikooperuoja su Foobar2000.

Kita mintis – filmus, serialus ir pan. susidėti į vieną krūvą, kurią galima valdyti nuotoliniu būdu. Čia puikiai tiktų Soundgraph sukurtas IMON HD media grotuvas, jei ne dar geresnis XBMC, turintis keičiamą išvaizdą (nuotrauka aukščiau – XBMC su AEON tema), naujoje versijoje integruotą WASAPI palaikymą, dar begalę įvairių priedų ir t.t. Taigi, du pagrindiniai grotuvai – Foobar2000 (muzikai) ir XBMC (filmams ir IPTV) su WASAPI palaikymu. Dar karts nuo karto pasinaudoju VLC visokiems pavieniams serialams žiūrėti.

Stiprintuvas + DAC. Audio signalui, o tuo labiau nepaliestam OS mikšerio išėjus iš kompiuterio per skaitmeninį COAX (pasak legendos, COAX skamba geriau nei Toslink) išėjimą, jis kažkaip turėtų pavirsti į analoginį, kad vietoj 1 ir 0 girdėtume norimus garsus, o ne ateivių kalbą. Tam reikalingas DAC arba lietuviškai SAK (skaitmeninis analoginis keitiklis). Tai vėlgi dėžė, tiksliau dėžutė, kurios aš visiškai nenorėjau – ji niekur vizualiai neįsipaišytų ir padidintų laidų kiekį. Ieškojau sprendimo, kuriame būtų stiprintuvas ir DAC vienoje dėžėje. Pirma mintis buvo įsigyti namų kino resyverį ir tiesiog pasidaryti mažą kino teatrą. Bet besiaiškindamas pats su savimi savo poreikius, vis labiau linkau link normalios stereo sistemos. Vis dėl to paprastas stereo stiprintuvas groja gražiau nei resyveris už tą pačią kainą, o už žemos klasės resyverio kainą išeina visai padorus stereo stiprintuvas. Po ilgų mąstymų, kas geriau – daug navarotų ir pusėtinas skambesys, ar minimum funkcijų, tačiau išraiškingesnė muzika – nugalėjo pastarasis variantas. Beliko tik surasti skaitmeninį signalą priimantį stiprintuvą su integruotu geru keitikliu.

Pasiknaisiojęs po kelių gamintojų svetaines suradau vienintelį man tinkamą variantą – ONKYO A-5VL. Tai pakankamai aukšto lygio aparatas su audiofilinėm detalėm ir visokiais kitokiais navarotais, kurių išorėje nematai, bet įsijungęs išgirsti. Buvau skaitęs, kad ONKYO aparatai turi šiokį tokį skaitmeninį garso prieskonį, o mano klausomai muzikai būtent to ir reikėjo. Stiprintuvas kurtas skaitmeninio stiprintuvo pagrindu ir turi integruotą Burr-Brown (PCM1796) 192 kHz/24-Bit keitiklį. Vadinasi, priima skaitmeninį signalą be jokių papildomų DAC per skaitmeninius įėjimus, pats jį konvertuoja ir meta link kolonėlių išėjimų. Pasak užsienio apžvalgų – šis DAC’as dirbo geriau, nei CD grotuve esantis ir labai gražiai atkūrė elektroninę muziką – mano klausos aparatui to visiškai pakako. Taigi, grandis nuo kompo iki stiprintuvo per COAX kabelį užtikrinta. Liko tik akustinė sistema.

Kolonėlės. Kadangi planavau viską susipirkti vienoje vietoje (norint pasiklausyti pilnos sistemos, nereikėjo vežiotis po skirtingus salonus), teko rinktis iš to salono siūlomų gamintojų, taip pat dar turėjau sutilpti į suplanuotą sumą. Išsirinkau vokiečių firmos Quadral pakankamai gerai skambančias ir atrodančias kolonėlės Quintas 404. Rinkausi tarp lentyninių ir statomų ant grindų, tačiau po pasiklausymo pasirinkau paskutinį variantą – buvo užtikrintas gražus žemų dažnių skambesys dubtechno/dubstep/drum’n'bass muzikoje. O labiausiai šios kolonėlės patiko dėl išraiškingų vidutinių ir aukštų dažnių. Realiai sistema groja taip, kad nebereikia naudoti jokių ekvalaizerių, net pačiame stiprintuve viskas pajungta per Direct funkciją, kuri apeina stiprintuvo ekvalaizerį. Teko dar pasiskaityti legendų, kad neverta žiūrėti ir aklai tikėti kolonėlių gamintojų nurodytais techniniais duomenimis, todėl rinkausi pagal savo jau šiek tiek sužalotą klausą. Jau išsirinkęs ir pasiskaitęs apie parametrus pastebėjau, kad jie pakankamai geri tokioje kainų kategorijoje, o mano mergaitės nesužalota klausa tik patvirtino tai – muzikoje išgirdau tai, ko anksčiau negirdėjau per kompiuterinių kolonėlių sistemą, o Monolake albumo Cinemascope skambesys buvo tarsi  krištolinis. Dar bandėm namuose pajusti skirtumą tarp brangių kolonėlių laidų ir tų, kurie buvo sukomplektuoti su kolonėlėm. Kiek teko domėtis, mokslas dar neįrodė šio skambesio skirtumų ir tai yra grynai ezoterika – skirtumą jauti kai žinai koks laidas pajungtas, o aklam teste nė velnio nesijaučia. Fizikai neigia, kad egzistuoja kažkoks skirtumas tarp vienodo ar labai panašaus diametro laidų, o audiofilai sako, kad fizikai nė velnio nesupranta ir čia kalba apie apie individualius pojūčius. Nusprendžiau kol kas patikėti fizikais, nes aklam teste nieko nepajutau, juolab, kad skirtumus jaučia klausantys rock/jazz/classic muzikos, o mano muzikoje nėra tokio dalyko kaip instrumentų išsidėstymas erdvėje – nebent kalbama kurioj vietoj garso sukuriamoje erdvėje stovi bičas su jonika ar laptopu.

Šioje dalyje tiek, sistema vizualiai atrodo taip, kaip fotkėj aukščiau, o kitą kartą parašysiu apie alternatyvų muzikos šaltinį (puikiai tarnaujantį muzikos klausymui prieš miegą ar miego metu), visiškai nesenai laimėtą iš ONKYO.

Ko reikia šitam visam reikalui? Atsisiųsti naujausią Foobar2000 versiją ir ją įdiegti. Atsisiųsti MonoLiteMod-Slim. Taip pat siūloma (bet nebūtina) susirasti ir įsidiegti kelis šriftus – Frutiger Linotype, Swis721 Cn BT D-Type, Droid Sans. Nebūtina todėl, kad jie yra komerciniai, tačiau pati konfigūracija kurta būtent su jais. Jei nesinori pirkti ar vogti šriftų, konfigūracijoje visada yra galimybė pačiam nustatyti, kokį šriftą kurioje vietoje nori matyti. Šį konfigūracija yra paruošta kartu su reikalingais priedais, todėl atsisiuntus užtenka viską įsikelti į Foobar2000 katalogą ir paleidus programą pasirinkti ColumnsUI sąsają.

Toliau eini į Preferences (ctrl+P pagal nutylėjimą) > ColumnsUI > Main > spaudi Import Button ir pasirenki monolitemodslim.fcl (arba monolitemodslim_lastfm.fcl jei naudoji lastfm tarnybą ir nori integracijos su ja) failą bei jį importuoji. Reikėtų iš karto išjungti toolbars ir status bar. Garso reguliavimas atsiranda paspaudus kairiam apatiniam kampe paslėptą mygtuką (jis pasirodo užvedus pele), grojimo parametrai – dešiniam apatiniam kampe. Be abejo aš dar šiek pasikonfigūravau savaip – grojant rinkinį, jei folderio pavadinime yra VA, tai ir Foobar2000 rodo VA, o ne atlikėjo pavadinimą. Taip pat sukeičiau vietomis tam tikrų parametrų rodymą bei išjungiau vertinimo sistemą ir Lyrics skirtuką, kadangi jais nesinaudoju. Jei kyla klausimų dėl konfigūracijos ar norėtum išbandyti mano padarytus pakeitimus – brūkštelk komentaruose. Smagaus klausymo!

Užsiciklinsiu, bet vėlgi – vasarai skirtas rinkinys, rami, tačiau nemigdanti muzika, netelpanti į vieno stiliaus rėmus. Čia yra ir IDM, ir dubtechno, ir postrock bei visokių eksperimentinių garsų. Muziką turim, belieka sulaukti vasaros. Atsisiųsk!

Tęsiu garsiausių pasaulio netleiblų rinkinių seriją. Šį kartą ant padėkliuko, o tiksliau į muzikos grotuvą atgulė rinktiniai kūrinėliai iš portugališko netleiblo Enough Records. Kompanija leidžia IDM, postrock, dark ambient, glitch ir industrial muziką, nors tikrai neatsisakytų išleisti ir kitokio stiliaus darbų. Jie nėra įkalinti konkretaus stiliaus rėmuose, jų pagrindinė idėja irgi paprasta – nemokamai platinti muziką. Netleiblas gyvuoja nuo 2002 metų, o iš visų 183-jų leidinių ir 11-os rinkinių, išleistų iki šiandien, išrinkau 19 kompozicijų, kurias jungia vienas stilius – IDM. Būtent senas geras melodingas IDM.

Aišku, galima būtų visa tai padaryti kaip atskirą podcast’ą, tačiau nei įrangos neturiu tam, nei laiko. Lai būna palaidi kūrinėliai tavo paties patogumui. Atsisiųsk spausdamas ant kūrinio pavadinimo.

01. Ckz – Heart
02. Malt.tabulated Sounds – Ambient Days
03. Nick Otheen – Broken Dreams
04. Mosaik – Nyans
05. Nick Otheen – U And Me
06. Aisth – Pearls (Silent Queen)
07. Ezequiel Rivero – Monolake
08. Sense – Zed
09. Macon Tights – Somewhere Else (With You)
10. Btb – Ybrk Id
11. Kilowatts Feat. Synesthesia – Reflective Deceptor
12. Malt.tabulated Sounds – Sounds Of Me
13. Ckz – Sine Processor
14. Jukka-Pekka Flander – 200205
15. Line Noise – Passive Cyclone (Part III)
16. A3ek – Galleggiare Sui Sogni
17. Xhale – Film People
18. Julien Neto – From Cover To Cover
19. Acreil – As An Ending

Pati FooAVA konfigūracija yra labai graži ir pateikia visus reikalingus dalykus vienoje vietoje. Ko nepateikia, gali pats prisidėti. Tačiau aš nebūčiau aš, jei ir čia nerasčiau to, kas man nepatiko. Atsibodo didelis langas, o sumažinus vaizdas nebuvo toks, kokio norėjau. Nutariau šiek tiek modifikuot pačią konfigūraciją. Apie tai trumpai ir parašysiu, galbūt susigundysi išbandyti šį grotuvą, nes galiausiai jis tampa mažas ir labai panašus į kitus grotuvus. Esminis skirtumas tik tame, kad įvairių priedų pagalba po gražia oda gali paslėpti galingiausią grotuvą.

Pirmiausiai reikia turėti įdiegtą 0.9.5.2 Foobar versiją. Taip pat atsisiųsti FooAVA 1.05 konfigūraciją ir pagal intrukciją įdiegti. Aš taip pat esu aprašęs įdiegimo procesą, tiesa tik su senesne versija, šiaip neturėtų niekas keistis (žiūrėti nuo 5-to punkto)

Kai jau turi paruoštą grotuvą, spaudi mini grotuvo (vidurinį) mygtuką šalia išjungimo.

Pasikeičia vaizdas ir dabar turidaug mažesnę grotuvo versiją. Skirtumas toks, kad jame nėra grojaraščio, o norint jį matyti, reikia spausti jo paleidimo mygtuką, apie tai vėliau.

Šiek tiek žemiau mėlynos juostos spausk su dešiniu pelės mygtuku ir pasirink meniu Settings... Atsidaro langas, kuriame reikia ištrinti visą esamą tekstą ir įrašyti nukopijuotą iš čia. Viską išsaugoti ir pamatysi, kaip pasikeitė informacijos išdėstymas ir išvaizda.

Toliau spausk mygtuką Playlist grotuvo kairėje apačioje ir atsidarys grojaraščio langas.

Iš pradžių jis bus ne toks, kaip matai paveikslėlyje, tačiau paspaudus vidurio lange su dešiniu mygtuku ir pasirinkus Settings… vėl atsidaro naujas nustatymų langas. Tik jame yra du svarbūs mygtukai: Group Display ir Item Display. Spausk Group Display ir vietoj esamo teksto įrašyk šitą. Išsaugok ir spausk Item Display, o vietoj esamo teksto įrašyk šį. Vėl išsaugok ir visi pakeitimai bus iš karto matomi, o grotuvas turėtų atrodyti štai taip:

Dar vienas niuansas – iš karto matysi kitokį Spectrum analyzer nei mano, tačiau pažaidus su jo nustatymais, gali pasidaryti tokį patį vaizdą. Spausk ant jo su dešiniu mygtuku ir pasirink Configure...

Gero klausymo!