Fearless – režisieriaus Ronny Yu filmas su Jet Li pagrindiniam vaidmeny. Istorinė kovos menų drama, pasakojanti apie kovos menų meistrą Huo Yuanjia (1869-1910). Filmą palankiai sutiko tiek kritikai, tiek žiūrovai. Man irgi tai vienas geriausių filmų su Jet Li, kovų scenos įspūdingos. (9/10)

Atonement – drama, šiek tiek romantinė, šiek tiek karinė, šiais metais laimėjo Oskarą už muzikinį takelį. Pasakojama apie tai, kaip rodos nekaltas melas vaikystėje sugriauna daugelio gyvenimus. Filmas, kurį pažiūrėt tikrai verta ir dėl kelių nuostabiai nufilmuotų scenų. Pati filmo muzika man primena MirrorMask garso takelį. (8/10)

The Mist – paslaptingas rūkas atslenka į miestelį nuo kalnų, o tame rūke kažkas negero. Tas kažkas negero daro kai ką negero su visais gyvais padarais. Grupelė žmonių, užsidaro prekybos centre ir bando sugalvoti kas vyksta bei ką daryti toliau. Puikiai ekranizuota S. Kingo novelė. Šioje juostoje ne tiek daug siaubo, kiek atskleidžiama žmogaus reakcija ekstremalioje situacijoje, kuomet pasireiškia tam tikri instinktai, kuomet prasideda panika ir žmogus arba pasiduoda, arba kovoja iki pabaigos. (8/10)

In the Valley of Elah – garsių filmų (įskaitant ir Crash) režisieriaus Paul Haggis dar vienas kokybiškas darbas. Ne toks sukrečiantis, kaip Crash, bet pažiūrėjus filmą apie tai, kaip JAV kareivėliai “smaginasi” artimuosiuose rytuose ir kokie jie iš ten grįžta, nori nenori susimąstai apie tai, kad karuose žmonės miršta ne tik fiziškai. (8/10)

Dan in Real Life – šaunus ir kitoks nei įprasta filmas su mano mėgstamu aktorium Steve Carell. Aišku, jei būtų vaidinusi visa liaudis iš Anchorman, tai būtų geriausias mėnesio filmas. Alia kurį nors ramų sekmadienio vakarą pažiūrėt labai rekomenduoju. (8/10)

The Water Horse: Legend of the Deep – puikus filmas-pasaka šeimai apie berniuką, kuris antro pasaulinio karo metais Škotijoje rado didžiulį kiaušinį, o iš jo išsirito ar išsilukšteno šis bei tas, kuris pavadinime įvardintas Water Horse. Jei esi skaitęs apie Lochneso pabaisą, verta pažiūrėt ir kaip jis atrodytų realiai. (7/10)

Eastern Promises – nepasirodė toks geras, kaip apie jį esu skaitęs atsiliepimuose, nors vaidina ir mano mėgstamas aktorius Vincent Cassel. Filmas pasakoja apie rusų emigrantus Londone, rusų mafiją ir jos negražius darbelius. Buvo nominuotas oskarui. Na o aš asmeniškai tikėjausi galbūt rimtesnio ir piktesnio filmo, nors ir šiame netrūko “gražių” vaizdų. (7/10)

Beowulf – dar vienas filmas, kuris lyg tai atrodytų šedevras, bet tuo pačiu ir kažko jam trūksta. Galbūt scenarijus man pasirodė silpnokas, tačiau įvertinus tai, kad čia 3D filmas, režisierius R. Zemeckis, o vaidina garsiausių aktorių plejada bei puikus garso takelis – rezultate gaunamas nuostabus vizualinis reginys. (7/10)

Jumper – filmas nesusipratimas, kuriame apart efektų daugiau nieko ir nemačiau. (2/10)

Aliens vs Predator – Requiem – dar vienas nesusipratimas. Nesuprantu, kokia prasmė gaminti visus tuos beverčius tęsinius, jei filmo pabaigoje (jei jos sulauki) nebeprisimeni, kas buvo pradžioje? (1/10)

Hellphone – prancūzų pamokėlė apie tai, kokių filmų nereikia gaminti. Toks jausmas, kad po penkių minučių filmavimo buvo pamestas scenarijus ir visi viską darė taip, kaip sugalvojo. Bardakas. (1/10)

Balandį įtariu bus tik keli filmukai, nes užvaldė mumi Prison Break – buvau iš tų, kurie tik atsisiuntė, supakavo ir padėjo neribotam laikui. Tas laikas atėjo, taigi po kelias serijas žiūrim kaip rutuliojasi veiksmas.

Rambo – Man patiko. Realiai net nesitikėjau, kad jis bus toks geras, galvojau eilinis tęsinys-šlamštas. Pasirodo, kad ir tęsinys, tačiau padarytas taip, kad nėr ko prikišt. Toks, kaip senas geras bajavykas, niekuom neįpareigojantis, sraigtasparnių su akmenim niekas nebenumušinėjo ir apskritai, filmas yra išbaigtas. Rambo irgi per daug nebesidrąsko, dialogai minimalūs, S. Stalone pasako visus savo išmoktus žodžius, nors dažniausiai jis nekalba, o tik žiūri. (8/10)

Astérix aux jeux olympiques – nežinau, kaip originalo kalba, tačiau rusiškas variantas labai suėjo. Čia irgi nesigilinau kaip kas ką filmavo, rusai tiesiog pasistengė su dubliažu. Vietomis net juokingas. Be to, jaučiu sentimentus vaikystėje skaitytiems komiksams. (7/10)

Flawless – irgi visai įdomus filmas, nors pradžia ir nykoka, bet vėliau kažkaip suintrigavo. Juosta pasakoja apie vieną moterį, kuri dirbo Londono deimantų kompanijoje ir kuriai tos kompanijos valytojas pasiūlė pavogti šiek tiek deimantų. Kiek tas “šiek tiek” – pamatysi filme. (7/10)

Ladrón que roba a ladrón – o čia geras! Visiškai nesitikėjau pradėdamas žiūrėti, kad taip užkabins. Net veikėjai ir jų vardai man kartu su mergaite piršo mintį, kad susėdom žiūrėti meksikiečių muilo operos. O buvo visai ne muilas. Siužetas irgi apie apiplėšimą ir labai gudriai suplanuotą. Komanda surinkta iš žmonių, kurie tiesiog mėgo žiūrėti filmus apie visokius apiplėšimus. Žodžiu meksikietiškas Oceans 11-13. (7/10)

The Ten – filmas susideda iš trumpų 10-ies istorijų. Jose – juodas humoras, aburdas ir visoks kitoks kasdieninis briedas. Na, įstrigt niekas neįsitrigo, galbūt tik vienas filmukas, apie bičą, kuris iššoko iš lėktuvo neva tai su parašiutu, tačiau jam iššokus, draugai ir artimieji pamatė, kad parašiutą vis dėl to pamiršo užsidėti. Toliau buvo šyzoviau. (5/10)

Virgin Territory – analogiškai, kaip ir kolegai Kleckui, filmas nepaliko jokio įspūdžio. Net nepažiūrėjau iki pabaigos, bo buvo baisiai nuobodu. (2/10)

Na, o filmų mažai yra dėl to, kad visą vasarį mumi su mergaite žiūrėjom anime serialą Chobits, kurio tiek įdėja, tiek piešimo stilius labai patiko. Statau prie geriausių anime serialų. Kitas laiko užmušėjas – LOST. Čia tai net nereikia komentarų.

3:10 to Yuma – dar vienas gerai vertinamas filmas, kuriame vėlgi – R. Crowe. Šiaip man asmeniškai labai patiko, tačiau teko išgirsti įvairių komentarų šios juostos atžvilgiu. Pats vaizdas apibūdinamas kaip kitoks vesternas. Gal pati pabaiga ir banaloka ar net šiek tiek per saldi, bet apskritai viskas padaryta gražiai. Vieno berniuko tėvas, karo veteranas, pasiryžta lydėti garsiausią nusikaltėlį iki Jumos traukinių stoties, ne tiek dėl pinigų, kiek norėdamas įrodyti savo sūnui, kad jis sugebėtų nuveikti kažką didvyriško. (9/10)

The Kingdom – beveik politinis trileris. Sukrečia nuo pirmųjų kadrų. Pagrindinė tema – turbūt aktualiausia šiais laikais – artimieji rytai, nafta ir teroristų grupuotės. Viskas pateikta labai tikroviškai. Pastebėjau, kad nelabai stengiamasi parodyti, kad ne visi arabai ar islamo šalininkai yra teroristai savižudžiai, bet tai netrukdo įsitempus pažiūrėti filmą iki pabaigos. (9/10)

Jacquou le croquant – prancūzų juosta apie berniuką, kurio tėvą vietinis grafas nuteisia kalėti ir jis kalėjime nužudomas, o motina miršta iš sielvarto. Likęs vienas, be pastogės vaikas po kurio laiko ir pats nutaria nusižudyti. Tačiau jį, visą sušalusį ir begulintį ant kapo, pastebi vietinis kunigas, kuris jį ir išaugina. Sukrečianti ir ilga istorija, puiki vaidyba, dar puikesni vaizdai. Nors visą filmą neapleido nuojauta, kad vis tiek kažko trūksta. (8/10)

King of California – labai įdomus filmas, apie nestabilios psichikos iš gydymo įstaigos paleisto tėvo ir jo dukros santykius. Nors jo aprašyme figuruoja žodis komedija, tačiau man tai panašiau į dramą. Jokio panašaus filmo nesu matęs. Tėvas (Michael Douglas) įtikina savo dukrą, kad jų rajone yra paslėptas ispanų lobis ir jiedu pradeda jo ieškoti. Visi mes visada kažko ieškome. Puiki juosta. (8/10)

Shoot ‘Em Up – o kam filmui scenarijus? Galima tiesiog laaaaaabai daug pašaudyti. Netiki, kad visas filmas yra apie tai, kaip vienas bičas šaudė? Bėga, skrenda, miega, šika, valgo… ir visada šaudo. Su kūdikiu kuprinėj. Kad ir kaip be ryšio tai skambėtų, bet tai action žanro topas. Stilingas. (8/10)

Wicker Park – labai graži romantiška meilės istorija. 2004 metų filmas, kuris pasakoja apie vaikiną, susipažinusį su modernaus šokio šokėja, jų netikėtą išsiskyrimą, o vėliau paaiškinantis to išsiskyrimo aplinkybes. Pabaigos nepasakosiu, nes gal netyčia skaito dar nematę filmo. (8/10)

Michou d’Auber – dar vienas prancūzų filmas, su Gérard Depardieu pagrindiam vaidmeny. Drama, paliečianti daug temų – kvailą politiką, žmonių santykius, išankstinius nusistatymus, meilę. Pats filmas nuobodokas, tačiau pažiūrėjom iki pabaigos. Istorija apie mažą alžyrietį berniuką, kurį apsiima globoti prancūzė, bandanti nuslėpti nuo savo vyro ir miestelio gyventojų, kad vaikas yra musulmonas. (7/10)

Hitman – viskas aišku tiems, kas yra žaidę žaidimą, pagal kurį ir pastatytas šis filmas. Nežinau, kokiu fanu reikia būti, kad nekreipt dėmesį į elementarias nesąmones, kaip drebanti Hitman’o ranka ar jo sudvejojimas vienu ir kitu atveju. Pradžia buvo gera. O kuo toliau, tuo filmas mano akyse krito. Galbūt taip atsitiko dėl to, kad tikėjausi tikrai bombos. Filme trūko tik Hitman’o ašaros. (5/10)

Sydney White – sakykit ką norit, bet filmai apie visokias alfas, betas, gamas, kapas, seserijas, brolijas ir kitokį amerikonišką paauglių šūdą žiauriai sucks. Nežinau ar čia man vienam, bet vaidyba šioje juostoje tragiška. Ir apskritai, susidaro toks jausmas, kad statistiniam jaunam amerikiečiui gyvenime svarbiausiai ne šeima, mokslai, ateitis ar pan., o studijų laikais priklausyti kokiai nors brolijai ar seserijai. Arba šokti palaikymo komandos šokių grupėje. Wtf? (3/10)

Resident Evil: Extinction – irgi prisipažinsiu – nuobodu nebuvo, bet vadinti geriausia dalimi (čia jau trečiasis filmas ir spėju jų dar bus) negalėčiau dėl vienos priežasties. Atrodo tik įsijaučiau į patį filmą ir pradėjau laukti kas bus toliau, o toliau buvo tik titrai. Su scenarijum galėjo ir daugiau padirbėti, bet šiaip gan smagi juosta su gražia aktore. Zombiai puola viską kas juda. Zombės varnos irgi daro tą patį. (7/10)

Rush Hour 3 – o čia tokių filmų serija, kuri visada bus juokinga. Ne tiek scenarijum, kuris yra gan paprastas, tiek savo aktorių tandemu. Taigi, paprastas, linksmas, neįpareigojantis, su nerealiais paskraidymais nuo Eifelio bokšto. Visai gerai suėjo. (7/10)

The Heartbreak Kid – dar vienas linksmas filmas, kurio negalėčiau nuvertinti. Istorija tokia dažnai sutinkama – po vedybų vyriškis pamato tikrą savo žmonos veidą ir gailisi, kad labiau nepažino jos iki vestuvių. O ji į klausymą dėl savo nosies ramiai atsako, kad tai nuo narkotikų vartojimo praeityje, maždaug “nejaugi tu pats nesusipratai?”. Komedija verta sugaišto laiko ir net šiek tiek romantiška. (7/10)

Mr. Woodcock – o čia jau nusivylimas. Eilinis holivudinis mėšliukas, kuriame nežinau kodėl suvaidino Billy Bob Thornton. Nors tam vaidmeniui gal ir visai tiko. Esmė: vienas bičas sužino, kad nekenčiamiausias mokyklos kūno kultūros mokytojas susitikinėja su jo mama ir jau ruošiasi vestuvėms, taigi jis imasi visų priemonių, kad visa tai sustabdytų ir jam beveik pavyksta. (3/10)

1612: Chroniki smutnogo vremeni – šiame filme gražūs tik kostiumai. O žiūrint jį vis labiau norėjosi miego, nes buvo laaabai nuobodus. Asmeniškai rekomenduočiau nemačiusiems neeikvoti veltui savo brangaus laiko. (1/10)

Blades of Glory – tiek mano mergaitė, tiek draugas Spakainas šį filmą įvertino gan skeptiškai ir tikėjosi, kad mano vertinimas bus apypanašis. Deja. Nebijau prisipažinti, kad filmas man labai patiko. Vien dėl savo įdėjos ir vaidinusių beveik mėgstamiausių aktorių. Pati juosta yra kaip ir komedija, pasakojanti apie du diskvalifikuotus dailiojo čiuožimo atstovus, kuriems vienintelis būdas grįžti ant ledo – abiems pasirodyti kaip pora. (9/10)

Muk gong – angliškas pavadinimas yra Battle Of Wits. Istorija, sukurta remiantis populiariu japonų manga, apie kinų civilinius karus, vykusius 3 – 5 amžiuje prieš mūsų erą. Istorija, kurią verta pamatyti, nes pasakoti reikėtų labai daug. Joje yra ir šiokių tokių loginių prieštaravimų, bet turint omeny, kad visa tai kurta pagal komiksus, o juose visko būna, tai bendras vaizdas minusus užglaisto. (8/10)

Pabaigai keturi filmai, iš kurių pilnai pažiūrėjau tik du, kitus du bežiūrint trūko kantrybė. Mano vertinimas visiems yra griežtas – 0 iš 10, o tai reiškia – “nafik kurt tokius dalykus”: Balls of Fury, Nightmare City 2035, Skalolazka, D-War.

O atsakymas, kodėl tiek nedaug filmų teko pamatyti – žiūrim serialą Ghost Whisperer, kuris mumi labai veža ir labai tinka vakarais bei yra puikus Eureka pakaitalas. Ir pagrindinė aktorė yra tiksli mano mergaitės kopija. Kitas serialas – Heroes, kaip ir reikėjo tikėtis baigėsi ne taip, kaip turėjo, todėl jau laukiam holivudinio streiko pabaigos ir trečio šio serialo sezono.

The Number 23 – irgi visai įtraukiantis filmas su J. Carrey rimtame vaidmenyje. Sunku įsivaizduoti? Po kelių matytų rimtų filmų su juo nebeatrodo taip sunku. Scenarijus: pagrindiniam herojui į rankas pakliūna knyga pavadinimu 23. Jis ją skaito ir suvokia, kad viskas, kas joje aprašyta yra tarsi jo gyvenimo atpasakojimas. O toliau prasideda dar įdomesni dalykai. Žiūrimas. (8/10)

Running Scared – jei ne vietomis nugrybautas scenarijus ir jau pabodę action filmų efektai, tai jis galėtų būti geriausiu praeitą mėnesį matytu filmu. Deja, dėl tų dviejų punktų jis tokiu netapo. Pats filmas tikrai įtemptas nuo pat pradžių, Cameron Bright rimtoji vaidyba (beje, jis net išspaudė šypseną) daugmaž žavi, daug pasišaudymų, lakstymų ir t.t. Pavadinimas atitinka turinį, o ir šiaip smalsu, kiek visko gali atsitikti per vieną naktį. (7/10)

Butterfly on a Wheel – buvo bandymas sukurti rimtą ir įtraukiantį filmą, bet… atsitiko taip, kad vietomis su mergaite nuspėjome scenarijų. Šiaip verta pažiūrėti, galbūt neatsitiks taip, kaip mums. (7/10)

I Now Pronounce You Chuck and Larry – gerai, kad neplanavau išvysti kažkokios super duper komedijos, nes filmą žiūrėjau tik kolegų, kurių tiek muzikinis tiek filmų skonis švelniai tariant keliais šviesmečiais prasilenkia su manuoju, paskatintas. Man asmeniškai nieko tokio, kas užkabintų nebuvo, nors idėja ir aktorių vaidyba buvo pakankamai geri. Vienas vyrukas, norėdamas apeiti įstatymą, prikalbina savo draugą apsimesti gėjais ir susituokti. Toliau…jei įdomu tiesiog pažiūrėkit. (4/10)

Zveroboi – dar vienas nostalgiškai įdomus vaikystės filmas, kuriuos patinka žiūrėti savaitgalį rytais. Filmas apie indėnus, pagal Dž. F. Kuperio romaną. Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai įtraukiami į anglų ir prancūzų karą, taip pat skatinami kovoti tarp savų genčių, nes pažadamas atlyginimas už skalpus. O jiems į pagalbą ateina baltasis, gyvenantis miškuose ir besivadinantis Medžiotoju.

Žemiau išvardinti filmai yra visiškas pravalas, iki pabaigos nepažiūrėjau nei vieno, o jie visi galėtų dalyvauti antioskarų apdovanojimuose ir laisvai konkuruoti su Marso Vaiduokliais (nors jam lygių dar neregėjau).

Botched – be komentarų (1/10)

Treasure Raiders – kraupu (-10/10)

A Sound of Thunder – išsidirbinėjimas iš R. Bradbury mokslinės fantastikos novelės. (0/10)

Na, o serialai buvo tokie: Heroes, Jericho (labai patiko) ir Bionic Woman (tolesnis žiūrėjimas vis dar sprendžiamas). Šiaip nemačiusiems rekomenduoju pirmus du, o trečiasis – tik jei patinka pusiau kiborgė moteriškė, greit lakstanti ir mušanti kitą pusiau kiborgę moteriškę, bei dirbanti kažkokioj organizacijoj a la FTB.

Bin-jip – nebyli, graži ir rami juosta, kurią pažiūrėjom IceBlue užrekomenduoti, bei prisiskaitę K. Matusevičiaus blog’e. Lietuviškai šis filmas pavadintas Tušti Namai. Pasakoti nepasakosiu, bet užsiminsiu, kad tokie šedevrai man kartais patinka, o kartais ne. Greičiausiai nuo nuotaikos priklauso, todėl stengiuosi filmus laikyti tol, kol ateina ta specialioji nuotaika. Vienok pažiūrėti labai verta. (9/10)

Surf’s Up – labai geras multikas. Vien jo nufilmavimo stilius ko vertas – parodytas, kaip dokumentinis filmas apie banglentininką. Deja, žiūrėjau anglišką variantą ir įvertinti lietuviško dubliažo dar neturėjau galimybės. Sprendžiant iš matytų anonsų ir filmo herojų, turėtų gautis kažkas juokingo. (8/10)

Sledopyt – mano kartos atstovai turėtų šį filmą prisiminti, lietuviškas pavadinimas – Pėdsekys. 1987 metų rusų režisieriaus Pavel Lyubimov juosta, pagal to paties pavadinimo J. F. Cooper romaną. Čia būtent tas minėtas filmas, kurį pažiūrėjau su nostalgija. Pamenu prisižiūrėjus tokių filmų visas kiemas lakstydavom su lankais ir strėlėm. Vieno kovoj anglų pusėj, kiti prancūzų. Tik nepamenu kurie iš jų buvo geriečiai. (8/10)

Disturbia – nežinau, ką jame tokio mato 27 su puse tūkstančio imdb vartotojų, bet šis filmas man pasirodė visiškas šlamštas. Kažkam ji nebuvo toks blogas kokio tikėjosi, bet tik ne man. Visiška nesąmonė ir logikos nebuvimas. Kas iš mūsų stebėtų naktį kažką pro langą ir norėdami likti nematomi visa tai darytų neužgesinę šviesos? Va tokios vietos labiausiai nervino. Pats filmas apie paauglį, kuris stebėdamas savo kaimynus ir įsimylėjo, ir pradėjo įtarinėti kitą kaimyną esant serijiniu žudiku, ir dar beleko pridarė… (2/10)

Eureka – lengvas ir gražus serialas, apie slaptą JAV gynybos departamento mokslininkų miestelį Eureka, į kurį netyčia patenka avariją patyręs vyriškis su dukterim, o vėliau jis tampa to miestelio šerifu. Serialas pilnas kvantinės fizikos teorijų ir jų įgyvendinimų, mokslinės fantastikos ir visokių įdomių dalykėlių bei aišku šiokios tokios intrigos. (8/10)

Transformers – jaučiau nostalgiją vaikystėje žiūrėtam animaciniam serialui, be to tiesiog patinka tokie filmai, kuriuose jokių gilių minčių ieškot nereikia, o lieka tik žavėtis specialiais efektais. Toks buvo ir šis – pats filmo scenarijus (ypač herojiški dialogai) tūpas kaip bato aulas, o padaryta gražiai. (6/10)

28 Days Later… – pakartotinai pažiūrėjau, tikėdamasis prisiminti apie ką jis yra, nes vadinasi nebuvo toks užkabinantis, jei išgaravo iš mano smegeninės. Buvau teisus, jis tikrai nebuvo užkabinantis, nors manęs ir taip netraukia filmai su zombiais ir panašiais į juos padarėliais. Labiausiai užknisantis dalykas – rusiškus filmus primenantis soundtrack’as. (5/10)

28 Weeks Later – man asmeniškai visiškai gaidys, o ne filmas. Imdb vartotojai priešingos nuomonės. Vėlgi tie patys zombiai, šį kartą šiek tiek patiuninguoti, vėl ta pati rusiškus filmus primenanti muzika, vėl autorių tingėjimas kurti filmo pabaigą. Bus 28 months later? (2/10)

A Good Year – Ridley Scott juosta, kuria likau sužavėtas. Tiksliau po filmo kurį laiką buvo noras įsigyti sodybą kur nors toli nuo didelio miesto ir mėgautis ramybe. Gražus ir stilingas filmas apie vieną apsukrų maklerį, kuriam liko mirusio dėdės sodyba Prancūzijoje ir jis iš pradžių buvo nusprendęs ją parduoti bei gerai iš to sandorio uždirbti. Bet į jo gyvenimą nelauktai ateina meilė, kuri ir sujaukia visus planus. Gan romantiškas. (9/10)

Master and Commander: The Far Side of the World – iki šiol nebuvau matęs šio filmo, o ir pažiūrėjęs nenusivyliau. Patinka du dalykai šiame filme – nuotykiai su visokiais pasišaudymais atvirame vandenyne ir aktoriaus R. Crowe bei jo kolegų vaidyba. Viskas jame labai gerai. (9/10)

Ocean’s Thirteen – tai jau galima pavadinti trilogija? Iš karto pasakau, filmą man teks peržiūrėti dar kartą, nes arba jis yra toks prastas, kad aš nieko neprisimenu, arba man teko užsiimti pašaliniais darbais jo rodymo metu. Faktas, kad nėra toks geras kaip pirmasis, bet kadangi man visokie tokie sukti scenarijai patinka, tai tikrai yra daugiau nei vidutinis filmas. Oušeno šaika nusprendė pašalinti konkurentus pačią pirmą kazino atidarymo naktį. Kažkaip pavyko. (7/10)

The Terminal – senokas S. Spielberg’o filmas, kurio neteko ankščiau pažiūrėti. Mano mergaitė rekomendavo žiūrėti tik originalo kalba, nes tuomet pasijunta visas filmo smagumas. Vienos išgalvotos valstybės pilietis atvyko į JAV, tačiau oro uosete tikrinimo metu sužinojo, kad jo šalyje įvyko revoliucija ir jis tapo nebeegzistuojančios šalies piliečiu. O tokių piliečių JAV įsileisti negali, nes neduodama viza. Jam tenka gyventi pačiame oro uoste. (8/10)

Die Hard – turbūt buvau vienas iš to mažo procentėlio žmonių, nemačiusių Die Hard pirmų trijų dalių. Atskirai kiekvienos neaprašinėsiu, nes daug maž viskas panašiais. Galiu pasakyti tik tai, kad tiems laikais scenarijai buvo ganėtinai geri ir įtampa jautėsi filmuose iki pat pabaigos. Aišku, kai vienas herojus nugali visus blogiukus, tai čia jau taip vadinamas hollywood shit ir aišku, kad ketvirta dalis yra stipriausia, bet jei žiūrėt iš pramoginės pusės, tai visai padorios visos keturios dalys. (7/10)

Harry Potter and the Sorcerer’s Stone – nesijuokiam. Tikrai nebuvau matęs. Nutariau (smalsumo genamas) pažiūrėti visas dalis, kad bent šiek tiek suvokti, kas ten tokio ir dėl ko alpsta dauguma vaikų, paauglių etc. Na pirmoje dalyje bent jau supratau kaip Haris atsirado ir kas jis per vienas. Šiaip filmas ne iš geriausių, maž kitos dalys ištaisys situaciją. (5/10)

The Simpsons Movie – oi kaip nuvylė! Nebepapuolu į tą auditoriją, kuriai skirtas šis filmas. Nusijuokiau vienoje vietoje – prasidedat filmui rodoma 20th century fox užsklanda. Tai tiek. Tikiuosi Futurama nebus į tai panaši nė iš tolo. (2/10)

Empire of the Sun – 1987 metų S. Spielberg’o filmas. Labai verta pažiūrėti. Po tokių filmų vis pagalvoji, kad gerais laikais gimiau ir man dar iki šiol neteko sudalyvauti jokiame kare. Filmas apie jauną anglų berniuką, kuriam Kinijoje, japonų įkurtam lageryje teko išgyventi antrojo pasaulinio karo metais. Nuo tėvų buvo atskirtas dar karo pradžioje, vėliau sutiko vieną amerikietį, kuris netiesiogiai berniuką išmokė, kaip reikia išgyventi ir suktis iš sudėtingų situacijų. Vaidyba nepriekaištinga. (9/10)

Mr. Brooks – su Kevin Costner ir Demi Moore. Filmo siužetas ant tiek suraizgytas, kad man bepasakojant kolegai, jis net sudvejojo, ar ne Santa Barbarą žiūrėjau. Kadangi nusvilau pirmą kartą bepasakodamas, tai čia to nedarysiu. Nematę – pažiūrėkit. Filmo esmė: nebūtinai žmogus yra toks, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais būna daug daug blogiau. (9/10)

Meet the Robinsons – nustojau žiūrėti įpusėjus filmui. Tikrai labai prastai viskas padaryta, nors jaunai auditorijai turėtų patikti. (2/10)

Family Guy Presents: Stewie Griffin – The Untold Story – apie šį multiką galima sakyti taip: arba tu supranti ir tau patinka, arba nesupranti ir tau nepatinka. Aš iš pirmos kategorijos. Ir jį reik žiūrėt, o ne apie jį skaityt. Drąsiai į vieną eilę su Futurama. (10/10)

Taip pat vis dar vyksta kelių serialų peržiūra: Ally McBeal (antras sezonas) ir Family Guy (penktas sezonas). Rugsėjį toliau pratęsiamas filmuoti Heroes bei Family Guy šeštas sezonas.

Bet tai dar ne viskas, čia tik pirmasis DVD. Dar 3 pilnametražiai filmai bus išleisti 2008 metais, kol kas tikslios datos neskelbiamos. Tiems, kas dar nematė Futurama anei vienos serijos ir turi gerą humoro jausmą bei supranta anglų kalbą, siūlau pradėti nuo serialo. Šiuo metu berods MTV transliuoja, o geriausias būdas – tiesiog įsigyt DVD. Visus 4 sezonus. O tada jau prasideda – 1000 metų į priekį, robotas kleptomanas, trenktas profesorius, bekelnis kapitonas ir t.t.

Džyzas koks savaitgalis. Ko motina gamta pagailėjo per atostogas, tai su kaupu atidavė šį kartą. Cielas dvi dienas pragulėjau 2 m nuo jūros, o gal tiksliau pačioje jūroje, nes kai vanduo +20, tai mane sunku ištraukt į krantą. Aplankyti manęs bei apžiūrėti naujo buto, o tuo pačiu ir pailsėti atvažiavo sesutės. Vyresnioji irgi yra iš tų, kur labai sunkiai išlenda iš tokios temperatūros vandens, kas mane labai pradžiugino. Dar spėjome su ja pastatyti miestelį iš akmenų, kodiniu pavadinimu Čeliabinskas, vėliau pervadinom į Sandstone. Nuotraukoje (iš Google Maps) kaip tik ir yra tas miestelis, šalia jo dvi piramidės statytos ne kokių ten faraono vergų, o mano paties rankomis.

Šeimos narys turėjo progos susipažinti su keliais keturkojais. Gal jų nuotraukas įdės mano mergaitė, kuri prigaudė labai gražių kadrų. Žodžiu jaučiuosi maloniai išsekęs ir pakilios nuotaikos, nes poryt vėl išeiginė. Be to, dosnioji Maxima užfundijo naująjį šaldytuvą alaus atsargomis, todėl dabar jame reziduoja nemažai butelaičių mano mėgstamiausio Utenos Mėlyno alaus.

Dargi prisiminiau savo vaikystę bei filmus apie indeicus, to pasekoje pašturmavau vieną rusų saitą, iš kurio atsisiunčiau tokius šedevrus kaip Zveroboi ir Sledopyt. Plius kelis rusiškai dubliuotus filmus apie Vinetu. Ir Kapino Granto Beieškant. Nostalgija vienok.

Šiandien į namus ateina naujos užuolaidos. Roletų dar teks palaukt (shame on you Lauresta). Kalbant apie Laurestą: visa jų vidaus tvarka ir filialų susikalbėjimas sucks. Pirma užsako, paskui žiūri – ar turi tai ką užsakė. Kas turės reikalų su jais, primygtinai reikalaukit užsakymo metu patikrinimo ar yra pasirinkta medžiaga.