Pastaruoju metu kompiuteriu tenka dalintis su aktyviai dirbančia fotografe, todėl rezultate šios dalybos baigiasi ne mano naudai. Gerai, kad noras yra, blogai, kad galimybės nesutampa su noru. Gerų relyzų išleidžiama nuolat ir tikrai yra ką aprašyti, todėl vos atsiradus laisvesnei minutei rašau – šį kartą apie gegužės mėn. Cold Tear Records išleistą darbą. Tai naujas lietuviškos dubtechno scenos atstovas Nikolaj Polujanov, pasivadinęs labai gražiu baltų jūrų dievo vardu – Vėjopatis.

Jei gerai prisimenu, tai jo pirmus kūrinius užrodė Evaldas iš CTR, o kompoziciją Apėjo Sauliutė sugrojau vienoje radijo laidoje. Muzika iš tolo primena ankstyvą Yagya kūrybą, tačiau tikrai dar yra kur tobulėti, o labiausiai užkabino lietuvių liaudies sutartinės panaudojimas dubtechno kompozicijoje. Jau gan senokai galvojau, kodėl to niekas nėra padaręs, turėjau mintį į dubtechno podcast’ą įmontuoti kažką panašaus, tačiau neradau tinkamo nemokamo kūrinio šiam panaudojimui. Kaip pats Nikolaj sako, didžiausią įtaką jo muzikai daro gamtos ir miesto harmonija. Gamta be miesto egzistavo ir gali tai daryti toliau, o miestui gamta reikalinga, kaip plaučiai žmogui. Ir tikrai, Vėjopačio muzikoje sintetinėm vibracijom kvėpuoja miestas, o  chaotišką jo šurmulį ramiai suvaldo ir išsklaido aplink jį esančios begalinės žalios erdvės.

Jei dar nesi atsisiuntęs šio darbo, tai nemiegok, spausk nuorodą ir klausykis į sveikatą!  Atsisiųsk